brauklys

brauklỹs sm. (4) 1. pagaliukas durims užkišti: Nudrožk stiprų braũklį, kad gyvuliai nenulaužtų Grš. 2. Dv įrankis, su kuriuo nubraukiamos nurautų linų galvelės, braukčiai, šukuočius. 3. juok. liežuvis: Anas sa[vo] braũklio suturėt negali Arm. Tai gaus per braũklį Arm. 4. BŽ525 trauktuvas, smičius: Patrauks per visą sielą tarytum braukliu rš. 5. brūklys, brūzgulis: Greitai į jos snapą įkišo gerą brauklį rš.